Kaziuko mugė
Posted by admin on 19th Lapkritis 2014
| 1519 peržiūrų

Kaziuko mugė – vienas didžiausių kasmetinių renginių, suburiančių į vieną krūvą ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių tautodailininkų bei folkloro atstovus. Pastaruoju metu Kaziuko mugė rengiama ne tik Lietuvos sostinėje Vilniuje, bet ji taip pat puikiai šurmuliuoja net ir atokiausiuose Lietuvos miesteliuose. Kaziuko mugė – tai tarsi pavasario šauklys, sukviečianti visus į vieną vietą bei žadinanti prabusti po gilaus žiemos sąstingio. Kaziuko mugė – tai kasmetinė mugė, rengiama paskutinį savaitgalį prieš šv. Kazimiero dieną (kovo 4 – ąją).

Kaziuko mugė – tai viena ryškiausių kalendorinių švenčių, menanti ir sauganti savyje šimtmečių tradicijas. Ji glaudžiai susijusi su Lietuvos globėju – šv. Kazimieru ir jos užuomazgos apčiuopiamos VII a., o jau XIX a. šventė, dėl masinio jos minėjimo, peraugo į mugę. Mūsų dienomis Kaziuko mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Per visas Vilniaus senamiesčio pagrindines gatves nenutrūkstama gija išsitiesia tautodailininkų ir liaudies meno atstovų pristatomų gaminių prekystaliai, čia vietą randa ir socialiai remtinų asmenų, globos namų auklėtinių dirbinių stalai. Kaziuko mugė suburia visus – ką veikti čia ras tiek jaunas, tiek brandesnio amžiaus žmogus. Tai puiki proga pasižvalgyti ir pasigėrėti neišsemiama išmone alsuojančiais žmonių kuriamais gaminiais, paskanauti tautinio paveldo patiekalų ar tiesiog jaukiai įsikūrus kavinukėje stebėti šį masinį renginį.

Kaziuko mugė – tai ne tik prekyba unikaliais gaminiais, bet ir renginių gausa pasidabinusi mugė. Paprastai antrąją šios mugės dieną organizuojamos šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose po viena vėliava koja kojon žingsniuoja žymiausi Lietuvos amatininkai, tautodailininkai, senovės amatų propaguotojai.

Bene svarbiausias Kaziuko mugės atributas – verba, paprastai rišama iš išdžiovintų gėlių ir žolių, tačiau nūdienoje mugėje galima rasti ir modernių verbų – žmonių kūrybai nėra ribų.

Kaziuko mugėje nuolat skamba liaudiška muzika, kvepia lietuviška duona, apetitą žadina raugintų kopūstų kvapas. O jau alaus mėgėjai čia kartais net pasimeta, prie kurios užstalės prisėsti: alučio šnekučio čia tikrai netrūksta.

Žinoma, kai kurie teigia, kad mūsų laikais Kaziuko mugėje padaugėjo „kičo“, tačiau tai, kad atvykus į šventę kartais tenka tiesiog su minia draugiškai banguoti tarp prekystalių ir sunkiai pavyksta išsivaduoti iš visagalio tave nešančio srauto, – akivaizdus įrodymas, kad Kaziuko mugė yra mylima ir laukiama!

Nebūk kurmis, pasidalink...Email this to someoneShare on Facebook0Share on Google+0Tweet about this on Twitter0Print this page