Žaliasis Mūsų Vilnius
Posted by admin on 2nd Gruodis 2014
| 576 peržiūrų

Aš lauksiu prie Vilniaus,
Prie pasakų miesto,
Kur teka Neris su žara.
Aš lauksiu prie Vilniaus,
Vilnijančio Vilniaus,
Tavęs, mano meile tyra.

(Paulius Širvys)

Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė, pats didžiausias bei bene gražiausias mūsų šalies miestas. Už savo atsiradimą pasaulio ir Lietuvos istorijoje šis žaliasis miestas turi būti dėkingas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui bei jo žyniui Lizdeikai, kuris Gedimino sapne įžvelgė pranašišką žinią, o jau Gediminas šią sapno viziją pavertė realybe. Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1323 metais, kuomet tas pats mūsų Didysis kunigaikštis Gediminas siuntė žinią geriausiems Europoms amatininkams bei pirkliams, ragindamas įsikurti ir vystyti prekybą Vilniuje. Gediminas visada siekė, kad Vilnius taptų žinomu bei lankomu miestu. Šiandien mes galime tiesiog pasidžiaugti, kad šie Vilniaus miesto įkūrėjo lūkesčiai išsipildė ir net su kaupu. Kaip pagarbą Gediminui kasmet rugsėjo 28 – ąją minime kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, Vilniaus miesto įkūrėjo, dieną.

Savo didžius žingsnius istorijos vingiuose pradėjęs žingsniuoti nuo Gedimino pilies įkūrimo, šiandien Vilnius – modernus, šiuolaikiškas miestas, savo teritorijoje puikiai talpinantis įvairių kultūrų atstovus bei sulaukiantis gausybės turistų dėmesio. Vilnius svarbus ne tik kaip politikos, bet ir kaip kultūros centras. Čia įsikūrusi Lietuvos Aukščiausioji valdžia, čia žymiausi kultūriniai šalies centrai, kaip antai: seniausias iš muziejų – Lietuvos Nacionalinis muziejus, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinė filharmonija ir t. t. ir pan. Vilnius atviras visiems, kiekvienas čia atras savo nišą, priklausomai nuo poreikių bei norų. Štai, kad ir Vilniaus miesto senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: gal tik tikras „iki kaulų smegenų“ vilnietis yra išnaršęs kiekvieną senamiesčio kampą ar užkampį ir išdidžiai gali papasakoti savo miesto istorijos vingius. Arba kas ketverius metus vykstanti Pasaulio lietuvių Dainų šventė, į Vilnių sukviečianti tautiečius iš tolimiausių kraštų ir kraštelių ir taip stiprinanti tautinės kultūros gyvybingumą, meilę Tėvynei bei tautišką savimonę.

Vilnius savitas ir patrauklus, nepriklausomai nuo metų laikų: štai kiekvieną pavasarį jis visą Lietuvą žadina organizuodamas Kaziuko mugę, rudenį Vilniaus senamiestį užvaldo „Sostinės dienos“ festivalio šurmulys, o jau ką kalbėti apie sostinėje vykstančių kalėdinių renginių gausą.

Vilnius – išties didelis ir europietiškas miestas. Šiuo metu šalies sostinėje gyvena per 529 tūkstančius gyventojų, kas sudaro 18 procentų visos Lietuvos gyventojų. Atvykusiam iš mažo Lietuvos miesto ar miestelio eiliniam žmogeliui, Vilnius kartais pasirodo tikras bičių avilys, kur gyvenimas verda nesustodamas, kur, rodosi, nėra vietos ramiam pasižvalgymui į dangų, ar nusišypsojimui saulei, – taip, galbūt toks įspūdis susidaro dėl nuolatinių spūsčių ar gausybės žmonių srauto, tačiau tikras vilnietis sunkiai iškeistų savo gimtąjį miestą į kurį kitą Lietuvos kampelį. Čia Lietuvos širdis, čia viso ko pradžia. Būtent čia buvo pralietas kraujas kovoje dėl Nepriklausomybės, čia už šalies šviesią ateitį kaskart maldoje susilieja visa Lietuva. Taip buvo ir bus. Tad gyvuok per amžius, mūsų Vilniau, „pasakų mieste“ ir toliau skleisk Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pradėtą skleisti žinią apie save – žalią, gražų bei draugišką miestą visame pasaulyje.

Nebūk kurmis, pasidalink...Email this to someoneShare on Facebook0Share on Google+0Tweet about this on Twitter0Print this page