Valdovų rūmai
Posted by admin on 15th Gruodis 2014
| 779 peržiūrų

Valdovų rūmai (pilnas pavadinimas –Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniaus žemutinėje pilyje) – įspūdingas statinys, stovintis pačioje Vilniaus širdyje tarp Arkikatedros bazilikos ir Gedimino pilies bokšto. Na, o dar labiau tautiškumo dvasią čia stiprina ir šalia esantis paminklas Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, Vilniaus miesto įkūrėjui.

Šis daug diskusijų sukėlęs statinys buvo sėkmingai atstatytas 2002–2009 metais pagal esamoje vietoje statytų renesanso stiliaus rūmų pavyzdį.

Valdovų rūmų plačiajai visuomenei atvėrimo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė savo kalboje išreiškė viltį, kad Valdovų rūmai, didingasis mūsų istorijos simbolis, turi tapti ne tik Lietuvos, bet ir viso senojo žemyno politikos, kultūros, istorijos, o ir meno centru.

Bene didžiausiais Valdovų rūmų iniciatorius ir visas pastangas sutelkęs, kad Valdovų rūmai būtų atstatyti – prezidentas Algirdas Brazauskas. Būtent jo dėka Valdovų rūmai pamažu tapo tuo, ką matome šiandien – o mūsų dienomis Valdovų rūmai – tai didingas per 15 tūkstančių kvadratinių metrų ploto statinys, savyje talpinantis didingą šalies istoriją.

Valdovų rūmai mena daug istorijos vingių, smarkiai įsirėžusių į visos Lietuvos istorijos lobyną. Teigiama, kad pats pirmasis čia rezidenciją įsirengė kunigaikštis Aleksandras Jogilaitis dar XV a. pabaigoje. Čia įvyko ir vestuvių ceremonija būtent šio kunigaikščio ir Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters Elenos. Kiek vėliau jau kunigaikščio Aleksandro brolis Žygimantas Senasis rūmus sumodeliavo ir perstatė prabangiu bei itin puošniu Renesanso stiliumi. Itin didelę įtaką rūmų statybai turėjusi Žygimanto Senojo žmona Milano kunigaikštytė Bona Sforza, kuri siekė, kad rūmai taptų modernia reprezentacine rezidencija. Apie tai byloja dvarų sąskaitos knygos, kuriose įvardijamos didžiulės į rūmus investuotos sumos.

Tuometiniai Valdovų rūmai gyvavo nepilnus 200 metų, o jau 1655 metais į juos pradėjo kėsintis ir smarkiai nuniokojo Lietuvos sostinę užėmusi Maskvos ir kazokų kariuomenė. Bėgant metams XVIII a. antroje pusėje pastate buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir bajorams. Deja, rūmų sienoms teko atremti dar didesnių išgyvenimų – po 1795 m. įvykusio Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo caro administracijos nurodymu tuometiniai Valdovų rūmai buvo visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus, o 1860 m. metais vykęs sukilimas galutinai statinį sulygino su žeme ir jo vietoje buvo užveistas eilinis parkas. Toks liūdnas vaizdas išliko iki 1987 – ųjų, kai jau Lietuva pradėjo busti tautiniam atgimimui.

Džiugu, kad šiandien Valdovų rūmai – unikalus statinys, savo didybe pavergiantis kiekvieną čia apsilankiusį. Juose įsikūręs Nacionalinis muziejus kviečia aplankyti dvi nuolatines čia veikiančias ekspozicijas, geriausiai atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Čia nuolat organizuojami įvairūs iškilmingi renginiai, parodos. Valdovų rūmai – mūsų, o ir visos šalies pasididžiavimas, tautos tvirtybės menė.

Nebūk kurmis, pasidalink...Email this to someoneShare on Facebook0Share on Google+0Tweet about this on Twitter0Print this page